Vaikystė – nuostabiausias laikas

Vaikystė – nuostabiausias laikas

„Tarp praeities, kur yra mūsų atsiminimai, tarp ateities, kur yra mūsų viltys, dar yra DABARTIS.“    (G. Palau) 

Balandis – visuomet ypatingas: gydytoja Jelena Dziuba, kurios akyse išaugo ne viena visaginiečių karta, švenčia gražų jubiliejų.

„Kiek prisimenu, visada norėjau padėti kitiems. Visos lėlės vaikystėje buvo išoperuotos, jų žaizdos stropiai užklijuotos pleistrais. Iš kur toks noras? Šalia buvo Močiutė, pas kurią ateidavo žmonės, genami skausmų, bėdų. Ji, puikiai išmaniusi žolių paslaptis, niekada neatsisakydavo padėti: vienam džiovintų augalų įdėdavusi, kitam – parodydavo, kokių nusiskinti. Močiutė, net daržą ravėdama, rodė ir pasakojo, ką jos gydo. Paskui rūšiuodavo, džiovindavo...“, - prisiminimais dalijasi Visagino PSPC pediatrė, turinti gražios darbo ir gyvenimo patirties.  

Baigusi vidurinę, gydytoja Jelena neabejojo: tik medicina. Ir tik pediatrija – nors čia visada būdavo patys didžiausi konkursai.

Atkaklumas nugalėjo: įstojo. „Koks buvo džiaugsmas, kai sužinojau, jog esu studentų sąraše“, –  puikiai prisimena gydytoja. Atvirauja: ji niekada nejausdavo baimės, tarsi intuicija kuždėjusi. Net tada, kai baigusi penktą kursą, atvyko atlikti praktikos į ligoninę – visą mėnesį savarankiškai pavadavo gydytoją.

Vyrui gavus siuntimą į Visaginą, kurį tuomet vadino Sniečkumi, netrukus su kelių mėnesių vaiku čia atvažiavo visi. Iki šiol kirba keistas jausmas: traukiniui lekiant miškingomis vietovėmis, bolavo iškritęs pirmasis lapkričio sniegas. „Prisiminiau Tėvo kartojamus žodžius, jog gyvename gražiausioje pasaulio vietoje. Bet tada man pasirodė, kad gražiausios vietos yra čia: žaliuojantys miškai, blyksinčios ežerėlių akys... Iki šiol žaviuosi.“

„Sunkūs atvejai, bet laimingai pasibaigę, išlieka širdyje. Visada norėjau semtis ypatingos patirties, kad galėčiau ją vėliau panaudoti praktikoje. Teko dirbti įvairiuose skyriuose, matyti įvairių atvejų“, – šviesiausiomis mintimis dalijasi žmogus,  jau penktą dešimtmetį tarnaujanti Vaikystei.

Gydytoja džiaugiasi ne tik savo darbu PSPC, bet ir tuo, kad vaikai dabar turi be galo daug galimybių lavintis, mokytis. Ji atvirauja: kartais tėvai nesupranta, jog meilė vaikui – tai nėra nupirktas brangus telefonas. Sunku matyti, kad ir tėvai, ir vaikai, dažnai pakliuvę į interneto pinkles, nemato ir nebegirdi vienas kito. Medikė mano, kad į šią problemą turėtų atidžiau pažvelgti atsakingi specialistai. Ji nuoširdžiai pataria Tėveliams daugiau dėmesio skirti aktyviam poilsiui ir natūraliems maisto produktams (į vaikų mitybą įtraukiant daugiau daržovių, net valgomąsias žoles – garšvą, dilgėles, kiaulpienių lapelius).

Visi žinome, kad Vaikystė – pats nuostabiausias laikas. Visaginiečiams pasisekė: yra Žmogus, mokantis suvaldyti vaikiškų ligų pabaisas, gebantis šypsenos šviesa sumažinti skausmą ir išduoti geros nuotaikos receptą.

Su JUBILIEJUMI, GYDYTOJA.

STIPRYBĖS, ŠVIESOS IR SVAJONIŲ, NES JOS TIKRAI IŠSIPILDO. Ne tik vaikams.